Audimas yra senovės meno forma, klestėjusi kartu su žmogaus civilizacija. Jo ištakos gali būti siejamos su primityviąja visuomene, kai žmonės, norėdami išgyventi, pradėjo naudoti lengvai prieinamus augalinius pluoštus, tokius kaip medžių žievė ir žolės lapai, kurdami paprastus drabužių, pastogių ir konteinerių audimo būdus.
Visuomenei tobulėjant, audimo medžiagos tapo įvairesnės – nuo augalinių pluoštų jie pradėjo gaminti gyvūninius pluoštus, tokius kaip vilna ir šilkas. Audimo technikos taip pat tapo vis sudėtingesnės: nuo paprasto plokščiojo audimo iki sudėtingo trimačio audimo, kuriame yra daug raštų ir spalvų.
Kinijoje audimas turi gilų kultūros paveldą. Skirtingi regionai ir etninės grupės turi savo unikalius audimo būdus ir būdus.
Šie audimo būdai turi ne tik praktinę vertę, bet ir turi turtingą kultūrinę konotaciją bei nacionalinius jausmus. Perduotos iš kartos į kartą, jos tapo nepakeičiama tradicinės kinų kultūros dalimi.